Mano miego ir poilsio metai

KĄ REIŠKIA GYVENTI, KAI GYVENTI ATGRASU

„The New York Times“ kritikų išrinkta viena įsimintiniausių 2018 m. knygų. 

Ji turėtų jaustis laiminga. Ji jauna ir daili. Neseniai baigė Kolumbijos universitetą, dirba populiarioje meno galerijoje ir gyvena puikiame bute, kurį nusipirko iš paveldėtų pinigų. Tačiau jos širdyje veriasi baisi tuštuma – ne vien dėl tėvų, kurių neteko. Ne vien dėl to, kaip su ja elgiasi Volstryte dirbantis jos vaikinas. Ir tikrai ne dėl keistų sadomazochistinių santykių su geriausia savo drauge. Tad kas gi turi nutikti, kad neribotų galimybių mieste nuspręstum ištisus metus visu etatu... miegoti?

„Mano miego ir poilsio metai“ – pasakojimas apie keistuolę, kuri susvetimėjimo su šiuo pasauliu jausmą malšina įvairiais vaistais. Apimta tykaus įtūžio, ji brenda per jų sukeltą miglą, kol ima suprasti – susvetimėjimas gali būti ne tik priimtinas, bet ir būtinas.

Kai kurie kritikai romano heroję vadina privilegijuotų, dykinėjančių moterų karikatūra, kiti ją laiko feministe, nusprendusia geriau pramiegoti gyvenimą, nei ko nors imtis, tačiau visi sutaria: tai viena įdomiausių protagonisčių šiuolaikinėje literatūroje. 

Ottessa Moshfegh (Otesa Mošfeg) – drąsi, įžūli, ekscentriška JAV rašytoja. Debiutavo romanu „Eileen“, kuris buvo nominuotas „Man Booker“ premijai ir laimėjo „PEN/Hemingway“ vardo prizą. Antrasis romanas „Mano miego ir poilsio metai“ išsyk tapo „The New York Times“ bestseleriu.

Rašytoja tartum su malonumu viešai menkina savo gerbėjus ir pripažinimą. Savo knygų esmę ji nusako palyginimu: „Lyg matytum žlungančią Kate Moss“ ir atvirai rėžia apie savo talentą: „Aš neketinu pilstyti kapučino. Aš – suknistai geniali!“